- pažintė
- pažiñtė sf. (2) Str, pažintė̃ (3b), pãžintė (1); MP173 žr. pažintis 1: Kap pažiñtė yr, tai ir gerai, ir priima Ml. Su šita tai pažiñtės nebuvo: tu būk sau, aš sau Imb. Lietuviai iš senų jau gadynių suėję į pažintes su savo susiedais JJ. Pažiñtės su tuo seneliu nei kokios neturėjau BM24. Pažintė̃ tokia: esu mačiusi, i tiek Rdn. Be pãžintės nieko nebūt buvę Gg.
Dictionary of the Lithuanian Language.